- zurkti
- zur̃kti, -ia, -ė DŽ, NdŽ žr. zurgti: 1. Kartais visai negalima suprast: zur̃kia zur̃kia tik [radijas] Kpč. 2. Srj Zurkiù sau viena Al. 3. Srj, Mrk, Krsn Pasakyk ką, tuoj ir zur̃kia – verksnė tokia Prn. Visą naktį vaikas dantais zur̃kė Skp. 4. Krok, Mtl, Ūd, Alv Nezur̃k man po ausia Mrs. Tylėk, nezur̃k! Plv. Ėsk, kad po nosiai turi, nezur̃k! Rdm. Jis vis zurkia ir zurkia, negali jam įtikt Srj. Jau kada zurkiù, kad pataisytų batus Al. Ko zurkì kap adventinis paršas? Švn. ^ Zurkia kap kiaulė lietun Lš. 5. intr. inkšti: Labai jau myli būt ant rankų Pūkė: ateina ir zur̃kia Srj. \ zurkti; įsizurkti; pazurkti; prizurkti; suzurkti
Dictionary of the Lithuanian Language.